Apie Mozelio regioną
Mozelio slėnis yra vienas iš 13-os vynininkystės regionų Vokietijoje. Abipus upės įsikūrę nedideli vyndarių kaimeliai, jaukios tavernos ir plačiai nusidriekę vynuogynai – tipiškas šio seniausio Vokietijos vynininkystės regiono kraštovaizdis.
“Mosel” vyno regionas, anksčiau vadintas “Mosel-Saar-Ruwer”, gamina pasaulinio lygio Rieslingus. Žvelgiant į stačiuose šlaituose augančius vynuogynus, kurie nusileidžia link Mozelio, Saaro ir Ruverio upių, stebina tai, kad vynuogės čia buvo auginamos jau daugiau nei prieš 2000 metų. “Mosel” vynai yra tikrai ypatingi. Regiono veislės dažnai vadinamos “racy” ir “slaty”, nes mineralai iš Mozelio skalūnų ir kalkių pagrindo dirvožemių pasireiškia vynuose.
Vidutinis kritulių kiekis, statūs, greitai įšylantys slėnio šlaitai sudaro idealias sąlygas vynmedžiams klestėti ir subrandinti rūgštingas net vėlyvo derliaus vynuoges.
Ekspozicija
Mozelis daro daugiau vingių ir kilpų nei bet kuri kita Vokietijos upė. Daugelis vynuogynų auga 100-350 m aukštyje virš jūros lygio. Šiame slėnyje šlaitų ekspozicija saulės atžvilgiu įvairi, bet dauguma įspūdingai statūs, net 70 laipsnių nuolydžio.
Dirvožemis
Dirvožemis šiame regione įvairuoja nuo smiltainio, kriauklinės klinties ir raudonojo klintmolio Aukštutiniame Mozelyje iki devono skalūno Vidurio Mozelyje, Sare ir Ruveryje bei molinio skalūno Žemutiniame Mozelyje. Sąnašinio smėlio ir žvyro ruožų taip pat pasitaiko žemutinėje slėnio dalyje. Klasikinės ‘Riesling’ zonos yra skalūninės dirvos, ‘Eibling’ labiau tinka klintis.
Vynuogės
Vokietijoje sirpsta beveik pusė pasaulyje auginamų ‘Riesling’ vynuogių. Lygumose auginamų vynuogių derlingumas neretai pasiekia net iki 180 hl/ha, tačiau šis vynas yra blankaus skonio. O štai šlaituose auginamų vynuogių vidutinis derlingumas svyruoja nuo 50 iki 70 hl/ha, o kartais siekia ir vos 20 hl/ha (itin seni vynmedžiai, augantys nederlinguose stačiuose šlaituose). Vyno stilius labai priklauso nuo regiono klimato bei vyraujančio dirvožemio. Šiauriau esančiame Mozelyje (5400 ha ‘Riesling’, itin statūs šlaitai, dominuoja molinio šiferio ir skalūno dirvožemis) vynas turi daug gaivios rūgšties, tad dažnai paliekama likutinio cukraus skoniui subalansuoti. Net ir didelės senos ąžuolinės statinės naudojamos itin retai. Dominuoja obuolių bei citrusų aromatai. Alkoholio kiekis vyne įprastai žemas – 10–12,5 tūrio proc. Šalies pietuose (prie pat Prancūzijos Elzaso) esančiame Pfalco regione (5800 ha ‘Riesling’, nuosėdinės, sunkesnės uolienos) vynas būna sodresnis ir dažniausiai sausas, švelnesnės rūgšties. Koncentruoto skonio vyne dominuoja kaulavaisių, citrusų ir prieskonių aromatai. Alkoholio vyne daugiau – 12–14 tūrio proc. Reingau (2500 ha ‘Riesling’, smėlis, molis, žvyras, granitas) vynas itin minerališkas, ryškios (bet švelnesnės nei Mozelyje) rūgšties, dažniausiai sausas.